„Erasmus+“ programos projekto „Move2Live“ dalyviai surengė Naujosios Akmenės bibliotekoje tarptautinę praktinę konferenciją „Migracijos iššūkiai vietiniame ir tarptautiniame kontekste“, siekiant Akmenės krašto žmones (ypač jaunimą) supažindinti su migracijos ir pabėgėlių krizės Europoje tema, skatinti jų sąmoningumą.

Konferencijoje auditorijos dauguma – vienuolikos Europos valstybių atstovai, jaunimo darbuotojai. Juos sukvietė projektą įgyvendinanti asociacija "Milžinų lizdas", kuriai vadovauja Justina Jančauskaitė, kilusi iš Naujosios Akmenės, dirbanti Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dėstytoja. Konferencijoje dalyvavo ir Naujosios Akmenės jaunimas, Akmenės rajono jaunimo ir jaunimo organizacijų sąjungos "Jaunimo apskritasis stalas" nariai. Konferencijos dalyvius pasveikino mero patarėjas, Savivaldybės jaunimo reikalų pirmininkas Tomas Martinaitis. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Edgaras Silvaško kalbėjo apie atvykusiųjų iš kitų šalių, daugiausiai – iš Ukrainos, gyventi į Akmenės rajoną sąlygas, kai kuras iškylančias teisines problemas, teikė rekomendacijas kaip atvykėliai galėtų aktyviau dalyvauti vietos bendruomenės veiklose. Vilniaus viešosios įstaigos „Jaunimo epicentras“ vadovė, šalies Jaunimo darbuotojų asociacijos valdybos narė Justina Garbauskaitė pristatė apie Lietuvoje ir Latvijoje prieš porą metų atliktą tyrimą pabėgėlių integracijos tema. Anot lektorės, tai tyrėjams buvo sudėtinga. Per vargus pavykdavo rasti jaunimo organizacijų atstovus, kurie užsiima integracija. Dauguma pabėgėlių kategoriškai atsisakydavo pasakoti apie save.

„Tyrimas buvo atliekamas tuo metu, kai žiniasklaidos publikacijose ryškėjo nuostata: „Pabėgėliai užplūdo Europą, kaip čia bus baisu visiems, o tai paskaitydavo ir užsieniečiai“, – sakė J. Garbauskaitė. Tyrėjams pavyko prakalbinti vos apie dešimt pabėgėlių. Bet tik tuos, kuriuos įtikino su jais dirbantys ir pasitikėjimą įgavę vietiniai socialiniai darbuotojai.

Apie padėtį Graikijos pabėgėlių centruose pasakojo juose su jaunimu dirbantys Styliani Eleni Nalmpanti ir Anargyros Angelopoulos. Jie rodė nuotraukas, kaip gyvenama palapinėse. Lektorių teigimu, dėl ekonominių problemų Graikijoje trūksta lėšų pabėgėlių išlaikymui, todėl jis paremtas daugybės savanorių pastangomis. "Gyvendama Rodo saloje įsiminiau kasdienybę – jei pamatai jūros atplukdytą valtį su pabėgėliais, iškart bėgi jiems pagelbėti", – pasakojo graikė S. E. Nalmpanti. Turkijos atstovo Emre Deniz Demirez teigimu šioje šalyje gyvena 3,5 milijono pabėgėlių. Jiems skiriamas didžiulis dėmesys. Kita vertus, dėl padėties Sirijoje Turkija labai jaučia padarinius pačios didžiausios humanitarinės krizės po Antrojo pasaulinio karo. Kasmetiniai oficialūs pabėgėlių išlaikymo kaštai – keli milijardai dolerių.

Konferencijoje klausta, kaip Turkijai įmanoma ekonomiškai spręsti pagalbos klausimus. E. D. Demirez atsakė: „Ekonominė problema vis didėja, priimami vis rizikingesni sprendimai. Tai pateisiname tokiu požiūriu – taip, mes gyvename dabar, bet kitur yra žmonės, kurie turi pasirinkti mirtį, likdami savo namuose, ar gyvenimas pasitraukus. Gaunasi palyginimas: pinigai arba gyvybė. Ir kai tai tenka palyginti – ateina supratimas. Mūsų tauta visus laiko broliais ir seserimis. Jei savo šalyje tau blogai, atvyk į Turkiją ir ten tapsi broliu ar seserimi“.

Kita vertus, dėl vadinamosios „durų politikos“ sirai Turkijoje neįgyja pabėgėlių statuso, čia nemato savo ateities. Pranašaujama, kad keletą metų Europai pagrindinė problema išliks pabėgėlių krizė. Ji tampa ir globalia. „Tačiau dėl išbalansuotų saugumo sąlygų kai kuriose kraštuose, sunku kurti stabilumą, siekti taikos,“ – apgailestavo lektorius.

Erasmus+ mokymų "Move2Live" dalyviai tą pačią dieną organizavo įvairias veiklas  Akmenės rajono jaunimui. Pagrindinė susitikimo idėja buvo kalbėti, diskutuoti apie žmogaus teises. Tam buvo pasirinktas  Forumo teatro metodas. Išsamioje diskusijoje po užsiėmimo dar kartą prisimintos žmogaus teises, kodėl jos yra svarbios mums kasdieniame gyvenime, kokių veiksmų turėtume imtis, kad žmogaus teisės būtų vis rečiau pažeidžiamos pradedant mūsų bendruomene (šeima, mokykla). Projekto dalyviai šią dieną, praleistą su Akmenės krašto jaunuoliais ir konferencijoje, vertina kaip vieną įsimintiniausių ir gražiausių viso projekto akimirkų.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė) Arnolda Ruškienė

Nuotraukoje: Naujojoje Akmenėje surengtoje konferencijoje apie pabėgėlių migraciją pranešimus skaitė Turkijos atstovas Emre Deniz Demirez (dešinėje), Vilniaus viešosios įstaigos „Jaunimo epicentras“ vadovė Justina Garbauskaitė.