2017 m. gruodžio 17 d., sekmadienis
Akmenės rajono savivaldybės administracija
Biudžetinė įstaiga
L.Petravičiaus a.2, LT-85132 Naujoji Akmenė
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių
asmenų registre
Kodas 188719391
Tel. (8 425) 57 133 Faks. (8 425) 56 594
El.paštas info@akmene.lt
Antrinė teisinė pagalba
Spausdinti puslapio vidurį

Antrinė teisinė pagalba - tai advokato paslaugos, t. y. dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

Teikiant antrinę teisinę pagalbą atlyginamos bylinėjimosi išlaidos civilinėse, administracinėse bylose ir išlaidos susijusios su baudžiamosiose bylose pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu.

Antrinę teisinę pagalbą nemokamai turi teisę gauti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato, kad nemokamai advokato paslaugos gali būti suteiktos tiems asmenims, kurių pajamos per metus (per paskutinius 12 mėnesių) neviršija 3500 Eur, o per mėnesį neviršija 291,67 Eur. Jeigu asmuo turi išlaikytinių, tai kiekvienam jų dar reikia pridėti po 109,37 Eur.

Galima ir dalinė parama, kai valstybė žmogui apmoka 50 procentų advokato paslaugų. Tokiu atveju asmens pajamų dydis per metus negali viršyti 5250 Eur. Per mėnesį tokio asmens pajamos negalėtų būti didesnės kaip 437,50 Eur, išlaikytiniams pridedant dar po 160,42 Eur.

Pateikiame vieno asmens pajamų skaičiuoklę valstybės finansuojamo advokato antrinei teisinei pagalbai gauti nuo 2016 m. sausio 1 d.:

Antrinė teisinė

I lygis

II lygis

pagalba

(100 % apmokama)

(50 % apmokama)

 

Per metus Eur

Per mėnesį Eur

Per metus Eur

Per mėnesį Eur

1 asmens pajamos

3 800,00

316,67

5 700,00

475,00

+ 1 išlaikytinis

5 225,00

435,42

7 790,00

649,17

+ 2 išlaikytiniai

6 650,00

554,17

9 880,00

823,33

+ 3 išlaikytiniai

8 075,00

672,92

11 970,00

997,50

+ 4 išlaikytiniai

9 500,00

791,67

14 060,00

1171,67

 

Antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turto ir pajamų dydį šiais atvejais:

1. Ginamiesiems asmenims baudžiamosiose bylose, kai būtiną gynėjo dalyvavimą nustato įstatymas;

2. Nukentėjusiesiems dėl nusikaltimu atsiradusios žalos atlyginimo;

3. Socialinės pašalpos gavėjams;

4. Socialinės globos įstaigose išlaikomiems asmenims;

5. Visiškai nedarbingiems (darbingumo lygis iki 25 % arba anksčiau nustatyta I invalidumo grupė) ar turintiems sunkų neįgalumą asmenims, arba sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;

6. Asmenims, negalintiems disponuoti savo turtu ir lėšomis;

7. Sergantiesiems sunkiomis psichikos ligomis kai sprendžiamas jų priverstinio hospitalizavimo klausimas;

8. Skolininkams vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;

9. Nepilnamečių vaikų tėvams ar kitiems įstatyminiams atstovams, kai sprendžiamas vaikų iškeldinimo klausimas;

10. Nepilnamečiams vaikams, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą;

11. Asmenims bylose, kuriose juos prašoma pripažinti neveiksniais;

12. Asmenims bylose dėl gimimo registravimo;

13. Kitiems asmenims tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

Ši pateikta informacija yra bendro pobūdžio. Dėl informacijos apie galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą kiekvienu konkrečiu atveju prašome kreiptis į Akmenės rajono savivaldybės administraciją ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių.

Antrinę teisinę pagalbą organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Odminių g. 3, LT-01122 Vilnius, tel. 8 700 00 211, faks. 8 700 35 004, el. paštas teisinepagalba@vgtpt.lt. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius, adresas Vasario 16-osios g. 49 Šiauliai, tel. 8 700 00 214, faks. 8 700 35 009, el. paštas siauliuskyrius@vgtpt.lt., nagrinėja pareiškėjų prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą ir priima sprendimą.

Valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto. Daugiau informacijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti adresu http://www.teisinepagalba.lt/

 


Susitaikyk iki teismo – mažiau nervų ir išlaidų!

Praeitą penktadienį Teisingumo ministerijoje vykusiame konkurse atrinkus 19 mediatorių žalia šviesa degama neteisminiam taikinamajam tarpininkavimui (mediacijai). Tikimasi, kad šis būdas populiarės ir civilinį ginčą žmonės stengsis išspręsti be teismo, pasinaudoję mediatoriaus pagalba.

„Ginčams spręsti yra daug būdų, teismas – vienas iš visiems labiausia žinomų. Tačiau civiliniams ginčams spręsti labai efektyvus gali būti neteisminis taikinamasis tarpininkavimas (mediacija).

Dar 2008 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą. Iki šiol jis aktyviau buvo taikomas teisminėje mediacijoje. Tikimės, kad dabar atsiras vis daugiau neteisminės mediacijos atvejų“, – sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) direktorė dr. Anželika Banevičienė.

Anot jos, mediacija  yra taikaus civilinių ginčų sprendimo būdas, vykdomas tarpininkaujant trečiajam nešališkam asmeniui – mediatoriui. Neteisminė mediacija taikoma iki tol, kol ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme. Užsienio šalių praktika rodo, kad toks būdas, kuomet šalys ginčą išsprendžia taikiai iki teismo, yra labai populiarus ir naudingas visoms pusėms. Pirmiausia, itin sumažėja darbo teismams,  ginčai išsprendžiami žymiai greičiau negu teisme, patiriama mažiau išlaidų, be to, šalys paprastai ne tik objektyviau įvertina savo reikalavimus, sutaria dėl žalų atlyginimo, bet ir vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Ir dar labai svarbu, kad žmonės nebelieka amžinais priešais. Tai ypač aktualu šeimos bylose.

„Kol kas neteisminiu tarpininkavimu galės pasinaudoti tie asmenys, kuriems teikiama antrinė teisinė pagalba. Vėliau šis procesas turėtų plėstis, mediacija galėtų būti taikoma neatsižvelgiant į asmens turtą ar pajamas“, – sako A. Banevičienė.

Praeitą penktadienį mediatorius neteisminei mediacijai atrinkusi komisija, kuriai vadovavo Aukščiausiojo Teismo teisėjas Andžej Maciejevski, buvo maloniai nustebinta konkurse dalyvavusių žmonių kvalifikacija ir profesionalumu. Daugelis pretendentų turi nemažą teisminės mediacijos patirtį, kai kurie – ir tarptautinę. Tarp pretendentų buvo įvairiausių profesijų žmonių – psichologų, teisininkų, vaikų teisių specialistų ir kt., jie – iš įvairių Lietuvos miestų. Pagal konkurso sąlygas, jeigu pretendentas nebuvo baigęs mediacijos studijų, turėjo būti išklausęs 40 valandų mediacijos kursus, taip pat turėjo turėti vienerių metų darbo patirtį.

Artimiausiu metu su mediatoriais bus pasirašytos sutartys ir jie galės teikti savo paslaugas.

„Kaip realiai vyks šis procesas? Kol kas mediatorių skyrimas vyks per advokatus – paskirtas antrinę teisinę pagalbą teikti advokatas įvertins, ar tos bylos atveju tikslinga kviesti į pagalbą mediatorių. Apie tokį savo sprendimą advokatas informuos tarnybą ir pateiks abiejų ginčo šalių sutikimą pasinaudoti mediacija. Tuomet paskirsime mediatorių, kuris toliau ir dirbs su ginčo šalimis. Jeigu mediacijos pagalba pavyks sudaryti taikos sutartį, ją supaprastinta tvarka patvirtins teismas. Jeigu mediacijos pagalba šalys neras taikos sprendimų, jos tuomet galės vėl bendrauti su advokatais ir ginčą spręsti teisme“, – proceso esmę nusakė A. Banevičienė.

Mediatoriui keliami dideli reikalavimai – asmuo, teikiantis mediacijos paslaugas, privalo būti nešališkas, kantrus, profesionalus, nepriklausomas, prisiimantis atsakomybę už savo veiksmus. Jis taip pat turi gebėti analizuoti ir bendrinti informaciją, pažinti žmogaus elgesį, neverbalinę komunikaciją, turėti psichologijos žinių. Visa tai padeda mediatoriui pasirinkti, koks tarpininkavimo metodas vienam ar kitam žmogui labiausiai tinka, kad jis nusiteiktų dialogui, kad konstruktyviai vertintų konfliktą bei susidariusią situaciją, kad norėtų ieškoti kiek įmanoma objektyvesnio taikaus  sprendimo būdo.

VGTPT direktorė A. Banevičienė pabrėžė, kad mediacijos esmė yra ta, jog ginčo sprendimo priėmimo prerogatyva priklauso pačioms šalims, mediatorius, kuris privalo būti priimtinas abiem besiginčijančioms pusėms, tik padeda joms sutarti, padeda įvertinti ginčo objektus, tačiau pats nepriima jokio sprendimo. Jį priima pačios ginčo šalys, jos taip pat susitaria dėl ginčo tolimesnio sprendimo būdo ir tvarkos.  Be to, Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme yra įtvirtintas mediacijos konfidencialumo principas. Tai reiškia, kad ginčo šalys bei mediatoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją.

„Esame įsitikinę, kad mediacija paspartins ginčų sprendimą, žmonės norės ir išmoks patys ieškoti taikių  ginčo  sprendimo kelių. Norėtume, kad iki metų pabaigos procesas įsibėgėtų, tuomet matysime, ką jame reikėtų tobulinti ar keisti“, – sako A. Banevičienė.

 

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) inf.



Paskutinis atnaujinimas: 2017-01-31 13:35:36 Atgal
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
27282930010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
Gruodis
    2017